Š.m. rugsėjo 28 – spalio 5 dienomis, Šalčininkų r. Dieveniškių Ryto gimnazijos užsienio anglų kalbos vyr. mokytoja Austėja Maskoliūnaitė dalyvavo Nacionalinės švietimo Agentūros (NŠA) pedagogų profesinės kompetencijos stažuotėje užsienyje – Kipre Larnakoje, pagal programą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Mokymų tema: „Collaborative Teamwork for Inclusive Education“ („Bendradarbiavimu grįstas komandinis darbas įtraukiajame ugdyme“), kuriuose mokytoja gilinosi į bendradarbiavimo svarbą kuriant kiekvienam mokiniui palankią, saugią ir įtraukią ugdymosi aplinką. Mokymuose pristatyti teoriniai principai, praktiškai išbandyti metodai ir strategijos dar kartą patvirtino, kad sėkmingas įtraukusis ugdymas yra bendras visos mokyklos bendruomenės darbas, reikalaujantis tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės pasidalijimo ir nuoseklaus bendradarbiavimo.
Viena svarbiausių mokymų minčių – įtraukusis ugdymas nėra vieno mokytojo atsakomybė. Jo sėkmė priklauso nuo pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, mokinių, šeimų ir kitų mokyklos bendruomenės narių gebėjimo veikti kartu, dalytis patirtimi ir ieškoti kiekvieno mokinio poreikius atitinkančių sprendimų. Mokymų metu susipažinta su Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo plėtros agentūros dokumentu „Profile for Inclusive Teacher Professional Learning“ (2022), aptartos įtraukiojo ugdymo mokytojo profesiniam tobulėjimui svarbios vertybės ir kompetencijos. Daug dėmesio skirta universalaus mokymosi dizaino, ugdymo diferencijavimo, kultūriškai jautraus ugdymo ir mokinio balso principams. Jie padeda geriau suprasti, kad mokiniai skiriasi savo gebėjimais, patirtimis, poreikiais ir mokymosi būdais, todėl ugdymo procesas turi būti lankstus ir atviras šiai įvairovei. Svarbiu atspirties tašku tapo ir lygybės bei teisingumo principai. Įtrauki klasė – tai ne aplinka, kurioje visiems suteikiamos vienodos sąlygos, bet tokia, kurioje kiekvienas gauna reikiamą pagalbą ir galimybę visavertiškai dalyvauti mokymosi procese. Praktinėje mokymų dalyje nagrinėtas keturių dimensijų modelis („Four-Dimension Framework“), apimantis prieinamumą ir buvimą, priėmimą, dalyvavimą bei pasiekimus. Šis modelis suteikia galimybę įvertinti, ar mokinys ne tik yra klasėje, bet ir jaučiasi jos dalimi, aktyviai įsitraukia į veiklas bei daro asmeninę pažangą. Šie kriterijai gali būti naudingi pedagogų komandoms analizuojant ugdymo situacijas, atpažįstant dalyvavimo kliūtis ir planuojant tolesnius veiksmus. Jie skatina kelti esminius klausimus: ar kiekvienas mokinys turi galimybę mokytis, ar jaučiasi priimtas, ar gali prasmingai dalyvauti ir ar jam sudaromos sąlygos siekti pažangos? Ši perspektyva padeda įtrauktį vertinti ne tik pagal tai, ar mokinys mokosi bendroje klasėje, bet ir pagal tai, kokią realią patirtį jis joje išgyvena.
Didelę mokymų dalį sudarė aktyvaus ir bendradarbiaujamojo mokymosi metodai, kuriuos dalyviai galėjo išbandyti praktiškai. „Think–Write–Pair–Share“, „Jigsaw“, „Gallery Walk“, „Four Corners“, „Question Card Exchange“, „Walk, Talk, Decide“ ir kitos veiklos parodė, kaip organizuoti mokymąsi taip, kad kiekvienas dalyvis turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę, pasidalyti žiniomis ir prisidėti prie bendro rezultato. Šie metodai ugdo ne tik dalykines kompetencijas, bet ir aktyvaus klausymosi, bendravimo, atsakomybės pasidalijimo bei pagalbos vienas kitam įgūdžius. Įtraukiajame ugdyme tai ypač svarbu, nes skirtingos mokinių patirtys ir gebėjimai gali tapti bendro mokymosi stiprybe. Atskirai nagrinėjo bendrojo mokymo (Co-Teaching) strategijas, kurios padeda mokytojams ir kitiems švietimo specialistams kartu planuoti, organizuoti bei vertinti ugdymo procesą. Bendradarbiavimas leidžia derinti skirtingas profesines patirtis, pasidalyti atsakomybėmis ir veiksmingiau reaguoti į įvairius mokinių poreikius. Mokymuose taip pat analizavo realias ugdymo situacijas, atliko „Inclusive Classroom Detective“ ir problemų sprendimo užduotis. Jų metu ieškojo galimų mokinių dalyvavimo kliūčių ir diskutavo, kaip jas įveikti keičiant mokymo metodus, užduotis, bendravimo būdus ar mokymosi aplinką.
Dar viena svarbi mokymų tema – mokinių įtraukimas į klasės susitarimų kūrimą. „Classroom Contract“ metodas parodė, kaip klasės taisyklės gali tapti ne vien mokytojo nustatytais reikalavimais, o bendru mokinių ir mokytojo susitarimu. Kartu įvardijant problemas, ieškant sprendimų ir susitariant dėl visiems priimtino elgesio, mokiniai mokosi išklausyti kitus, gerbti skirtingas nuomones ir prisiimti atsakomybę už bendrą klasės atmosferą. Tokie susitarimai gali apimti pagarbą vienas kitam, gebėjimą išklausyti, pagalbą bendraklasiams, komandinį darbą ir atsakomybę už savo veiksmus. Šis metodas primena, kad įtrauki klasės kultūra kuriama kasdieniais pasirinkimais. Kai mokiniai jaučiasi išgirsti ir gali prisidėti prie bendrų sprendimų, stiprėja jų priklausymo bendruomenei jausmas ir noras aktyviai dalyvauti klasės gyvenime. Mokymų metu taip pat išbandė „Consensogram“ metodą, padedantį vizualiai atskleisti grupės nuomonių įvairovę ir ieškoti bendrų sprendimų. Šis metodas gali būti taikomas tiek mokinių nuomonei išgirsti, tiek pedagogų komandos diskusijoms ir sprendimų priėmimui.
Dalyviai gilinosi ir į komandos formavimosi procesus, remdamiesi Tuckmano grupės raidos modeliu. Praktinės komandos formavimo veiklos, vaidmenų žaidimai ir bendros užduotys padėjo geriau suprasti grupės dinamiką, pasitikėjimo, komunikacijos ir konstruktyvaus konfliktų sprendimo svarbą. Kūrybinį ir kritinį mąstymą stiprino taikydami Edwardo de Bono „Šešių mąstymo kepurių“ metodą, „Creativity Platform“ metodiką ir „Happiness School 2050“ veiklą. Šios užduotys skatino pažvelgti į problemas iš skirtingų perspektyvų, generuoti naujas idėjas ir suprasti, kad bendras rezultatas dažnai gimsta iš skirtingų požiūrių derinimo. Ne mažiau svarbi mokymų dalis buvo refleksija ir grįžtamasis ryšys. „Entry/Exit Ticket“, „3-2-1“ ir „Feedback Sandwich“ metodai suteikė galimybę apmąstyti mokymosi patirtį, įsivertinti įgytas žinias, išgirsti kitų įžvalgas ir numatyti tolesnius profesinio tobulėjimo žingsnius.
Mokytoja teigia, kad baigti mokymai dar kartą sustiprino supratimą, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo požiūrio ir bendrų vertybių, tačiau realius pokyčius kuria kasdienė praktika. Tam reikalingas atviras dialogas, pasitikėjimas, bendras planavimas ir pasirengimas ieškoti sprendimų kartu. Mokymų metu išbandyti metodai gali būti pritaikomi ne tik dirbant su mokiniais, bet ir stiprinant pedagogų komandos bendradarbiavimą, planuojant ugdymo procesą, analizuojant sudėtingas situacijas bei vertinant taikomų sprendimų veiksmingumą. Svarbiausia – įtraukusis ugdymas nėra vien siekis užtikrinti kiekvieno mokinio buvimą bendroje klasėje. Tai nuoseklus darbas kuriant aplinką, kurioje kiekvienas jaučiasi priimtas, turi galimybę dalyvauti, būti išgirstas ir siekti savo galimybes atitinkančios pažangos.
