2026 m. spalio 19–23 d. Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, anglų kalbos mokytoja Kristina Pušnovienė dalyvavo pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimo stažuotėje „Cultivating Mindful Schools“, vykusioje Malagoje (Ispanijos Karalystė). Stažuotė organizuota pagal Nacionalinės švietimo agentūros projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk“, o mokymus vedė psichologė Neus González iš „Plus Project European Academy“. Penkių dienų programa buvo skirta emocinės gerovės stiprinimui, sąmoningumo praktikoms, streso valdymui ir šiuolaikinei lyderystei švietimo įstaigose.
Didžiausią įspūdį paliko tai, kad daugelis pristatytų metodų nereikalauja papildomų išteklių ar sudėtingų programų. Tai paprastos praktikos, kurias galima taikyti kasdien – pamokose, bendraujant su mokiniais ir kolegomis ar sprendžiant sudėtingas situacijas.
Mokymuose išbandėme „Nuotaikos matuoklio“ (angl. Mood Meter) metodą, padedantį įsivertinti emocinę būseną. Jį galima taikyti pamokos pradžioje ar pabaigoje, skiriant kelias minutes mokinių savijautai aptarti. Tokia refleksija padeda mokytojui geriau suprasti klasės emocinį klimatą, o mokiniams – ugdyti emocinį raštingumą. Kita praktinė priemonė – „Ramybės kampelis“ (Calm Corner), suteikiantis galimybę mokiniui trumpam atsitraukti, nusiraminti ir pasiruošti grįžti į ugdymosi procesą. Anglų kalbos pamokose emocinis saugumas ypač svarbus, nes mokiniai dažnai jaučia nerimą kalbėdami užsienio kalba, bijo suklysti ar būti įvertinti. Palaikanti aplinka, kurioje klaidos priimamos kaip natūrali mokymosi dalis, skatina drąsiau reikšti mintis, įsitraukti į pokalbius ir pasitikėti savo gebėjimais. Todėl mokytojo gebėjimas kurti emociškai saugią klasės aplinką yra neatsiejamas ir nuo sėkmingo kalbinio ugdymo.
Ypatingas dėmesys skirtas mokytojo emocinei savireguliacijai. Mokymuose pristatyta metafora „Who’s holding your remote?“, kviečianti atpažinti, kur nukreiptos mūsų mintys: į praeities įvykių analizę, dabarties išgyvenimą ar ateities planavimą. Gebėjimas sąmoningai sustoti ir sugrįžti į dabarties akimirką padeda išvengti impulsyvių reakcijų, mažina įtampą ir leidžia pasirinkti konstruktyvesnį atsaką.
Praktinėse veiklose išbandytos įvairios trumpalaikės savireguliacijos technikos: dėžutės kvėpavimas, kai įkvepiama, sulaikomas kvėpavimas ir iškvepiama vienodais laiko intervalais, ilgesnio iškvėpimo praktika, dėmesio sutelkimas į kūno pojūčius. Taip pat pristatytas 30 sekundžių emocinės būsenos įsivertinimas, padedantis pastebėti savo kvėpavimą, įvardyti emociją ir atpažinti kūno siunčiamus signalus. Šios paprastos praktikos gali būti taikomos tiek prieš pamoką, tiek įtemptose darbo situacijose ar kasdienėje mokyklos veikloje.
Pristatytas PERMA gerovės modelis, apimantis teigiamas emocijas, įsitraukimą, santykius, prasmę ir pasiekimus, paskatino pažvelgti į mokyklos gyvenimą plačiau – ne tik per akademinius rezultatus, bet ir per mokinių bei darbuotojų savijautą. Mokymuose pabrėžta, kad bendruomenės gerovė priklauso ir nuo organizacinės kultūros, tarpusavio pasitikėjimo bei palaikančios darbo aplinkos. GROW modelis gali būti taikomas individualiuose pokalbiuose su mokytojais, aptariant profesinius tikslus, stiprybes ir tobulėjimo galimybes.
Svarbiausia mokymų žinia – sąmoningumas ir emocinė gerovė nėra papildoma ugdymo proceso dalis ar vien individuali mokytojo atsakomybė. Tai kasdienė praktika ir bendras visos mokyklos bendruomenės įsipareigojimas. Emociškai saugi aplinka kuriama nuo mažų dalykų: gebėjimo išklausyti, pastebėti kito stiprybes, suteikti erdvės emocijoms, konstruktyviai spręsti problemas ir palaikyti vieniems kitus. Mokykla, kurioje rūpinamasi ne tik mokinių pasiekimais, bet ir žmonių savijauta, sudaro daugiau galimybių augti, mokytis ir siekti prasmingų rezultatų.
Kristina Pušnovienė
Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, anglų kalbos mokytoja, LAKMA narė