Vidurinio ugdymo bendrųjų programų (VUBP) projektas (II dalis)

Š.m. rugsėjo mėn. Projekto vykdymui Asociacijoje įkurta Bendrųjų programų specialių interesų grupė (BP SIG, angl. Curriculum SIG) keturiuose rajonuose (Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Tauragės) organizavo ir pravedė aptarimus, kuriuose dalinosi patirtimi, kaip planavo darbą ir kaip pradėjo dirbti pagal atnaujintas Vidurinio ugdymo programas.

Tarptautinėje LAKMA ir IATEFL konferencijoje š.m. rugsėjo 22-23 dienomis Vilniaus pedagoginiame universitete vyko Vidurinio ugdymo sesija, kurios metu buvo pateikti keturių diskusijų rezultatai. Konferencijos dalyviai apžvelgė kolegų išsakytus pastebėjimus ir rekomendacijas dėl ugdymo proceso organizavimo mokant anglų kalbos 11 ir 12 klasėse.

Kolegų pastebėjimai buvo labiau susiję su planavimo etapu, nes dar tik pradėta dirbti pagal atnaujintas Vidurinio ugdymo programas, tačiau jau buvo galima įžvelgti panašias tendencijas skirtingų regionų skirtingose mokyklose.

Diskusijos apibendrinimas:

VUP turinys, jo pateikimas per kompetencijas, nagrinėtinų temų apjungimas ir bendro skaičiaus sumažinimas didelių sunkumų planavimui, dirbant pagal atnaujintas programas, nesukėlė. Ilgalaikių planų ruošimas buvo pakankamai sklandus, tačiau iškilo keletas svarbių klausimų.

  • Kokią vietą planavime turi užimti dešimtoje klasėje vykdytas diagnostinis kalbos mokėjimo lygio nustatymo testas?
  • Kiek pamokų/modulių mokykla skirs anglų kalbai 11-oje klasėje? Programoje numatytos minimalios 3 savaitinės pamokos kai kuriose mokyklose tapo tik tomis 3 savaitinėmis pamokomis be papildomų modulių, tuo tarpu dauguma mokinių ketina laikyti valstybinį egzaminą. Suabejota, ar tokia mokykla pajėgi efektyviai lavinti programoje numatytas kompetencijas bei suteikti būtinas vidurinio ugdymo programoje numatytas žinias.
  • Kiek anglų kalbos pamokų pasirinko skirtingo kalbos mokėjimo lygio mokiniai? Mokyklose, kurios skyrė papildomų valandų moduliams (vienam ar dviem moduliams), bendras mokinio savaitinių pamokų skaičius (su moduliu/moduliais) buvo nuo 3 iki 5 pamokų. Mokinių diferencijavimas pagal diagnostiniu testu nustatytą kalbos mokėjimo lygį ugdymo procese nebuvo efektyviai panaudotas.
  • Su kokio lygio mokiniais mokytojui teks dirbti 11-oje klasėje? Švietimo ir mokslo ministerijai nepateikus aiškių gairių, kaip tolimesniame ugdymo procese efektyviai panaudoti diagnostiniu testu nustatytą mokinio kalbos mokėjimo lygį, mokyklos susidūrė su sunkumais/neaiškumais organizuojant ugdymo procesą.

Diskusijose su kolegomis buvo pasidalinta mintimis apie diagnostinio testo praktinę naudą bei jo statuso keitimo galimybę. Dauguma anglų kalbos mokytojų pritaria šiai iniciatyvai, tačiau abejoja jo praktine nauda tolimesniam ugdymo procesui. Pirmiausiai, būtina keisti jo statusą iš diagnostinio testo į patikrą bei pateikti aiškias procedūras, kaip organizuoti ugdymo procesą 11-oje klasėje patikros metu nustatytu mokinių kalbos mokėjimo lygiu. Antra, Švietimo ir mokslo ministerija turi laiku (prieš naujus mokslo metus) informuoti mokyklas apie planuojamus centralizuotus diagnostinius testus ir jų vykdymo datas. Tai leistų mokytojui tinkamai suplanuoti mokymo procesą.

Buvo aptartos Europos kalbų aplanko panaudojimo galimybės vertinimui ir įsivertinimui. Šios priemonės nauda neabejojama, tačiau būtina sukurti patogią mokiniui ir mokytojui aplinką (pvz.: virtualią), kuri leistų mokiniui ir mokytojui efektyviai šia priemone naudotis.

Mokyklose vis labiau vyksta įvairių dalykų integravimas. Anglų kalbos mokymo procese visuomet vyko įvairių dalykų integravimas, tačiau dabar dar labiau pastebimas integruotų pamokų (CLIL) skaičiaus didėjimas, kai pamoką planuoja ir veda anglų kalbos ir kito dalyko mokytojai. Mokiniams tai įdomu ir naudinga, o abiejų dalykų mokytojams tai suteikia puikią galimybę sau ir mokiniams atskleisti ir parodyti glaudžius ryšius, egzistuojančius tarp įvairių dalykų.

Mokytojams vis dar kyla klausimų dėl diferencijavimo ir individualizavimo. Labai norėtųsi pamatyti, kaip praktikoje, t.y. kiekvienoje anglų kalbos pamokoje, tai yra įgyvendinama. Pakankamai didelis mokinių skaičius grupėse bei labai skirtingas mokinių kalbos mokėjimo lygis yra didelė kliūtis geriems mokymosi rezultatams pasiekti. Diferencijavimas ir individualizavimas grupėje/grupėse yra pakankamai sudėtingas procesas tiek mokykloje esamų mokymo priemonių prasme tiek laiko per pamoką trūkumo prasme. Atviros anglų kalbos pamokos ar praktiniai seminarai būtų didelė parama mokytojui organizuojant mokymo procesą skirtingo kalbos mokėjimo lygio ir skirtingo mokymosi tempo grupėse.

Buvo nusistebėta, kad, nors ir vyko diskusijos dėl Egzaminų programos, ji buvo skubotai priimta mokinių ir mokytojų atostogų metu.

Projekto vykdytojos

Birutė Buinevičienė (Klaipėdos „Vėtringės” gimnazija)

Elmyra Jurkšaitienė (Tauragės „Versmės” gimnazija)

Romualda Liutkuvienė (Kauno J. Jablonskio gimnazija)

Kristina Urbonienė (Šiaulių „Saulėtekio” gimnazija)